Knygų lentynos ir internetas lūžta nuo sėkmingų žmonių patarimų, kaip įveikti gyvenimo negandas, išpildyti savo svajones, pritraukti šlovę bei pinigus. Skaitant jų patarimus neretai apima optimistiškas pakylėjimas ir viltis, kad tapti sėkmingu gali bet kas. Tačiau vos tik imatės nurodytų veiksmų, neapleidžia jausmas, kad kažko sėkmingieji patarėjai neatskleidė. Taip ir lieka neaišku, kas paprastus žmones skiria nuo aukštumas pasiekusių sportininkų, verslininkų bei kūrėjų. Ką jie turi tokio, ko neturime mes? Kas lemia jų sėkmę? Išskirtinis intelektas, neeiliniai įgimti gabumai, išsilavinimas įgytas prestižiniuose pasaulio universitetuose? Į didelius pasiekimus veda nugalėtojo mąstysena. Geroji žinia ta, kad ją galima išsiugdyti.
Moksliniai tyrimai parodė, kad požiūris, kurį patys sau prisitaikome ir kuriuo vadovaujamės, lemia mūsų gyvenimo būdą. Mūsų pačių susikurtas mąstymo būdas gali apspręsti, ar tapsime tuo, kuo norime būti ir veiksime tai, ką norime veikti. Standfordo Universiteto psichologė Carol Dweck teigia, kad mąstysena lemia, kaip reaguosime į iššūkius darbe, asmeniniame gyvenime ir ar pasieksime užsibrėžtų tikslų. Būtent būdas, kuriuo mąstome lemia mūsų reakciją į kylančius iššūkius, gebėjimą atsitiesti ir bandyti dar kartą, ryžtą stengtis bei mokytis, požiūrį į kitų sėkmę ir gaunamą kritiką.
Mąstysena – tarsi vidinis lęšis
James Reed ir Dr. Paul G. Stoltz pateikia tokį mąstysenos apibrėžimą: „Jei mūsų įgūdžiai lemia, ką galime padaryti, tai mūsų mąstysena lemia, ką galvojame ir kuo tikime“. Mokslininkai taip pat mąstyseną lygina su lęšiu, pro kurį žvelgiame į gyvenimą.
Įsivaizduokime užšalusį ežerą. Jį dengiantis ledas – kaip didžiulis lęšis į ežero povandeninį gyvenimą. Galime žiūrėti pro ledą ir matyti žuvis bei visą kitą povandeninį gyvenimą. Tai pat kur ne kur lede galime matyti įšalusius inkliuzus, kurie įkliuvo ledo formavimosi metu. Kartais tai gražus rudeninis lapas. Kartais tai kažkas neestetiško, kaip antai, puvėsio gabalas, kuris gadina vaizdą pro kurį žiūrime. Tačiau, kad ir kas įkliuvo ledo susidarymo metu, išliks čia iki pat pavasario atlydžio.
Mūsų mąstysena yra tarsi vidinis lęšis, kaip ir ledas ant ežero, kuris pakeičia vaizdą matomą pro jį. Tai tampa mums įprastu būdu, kaip mąstome ir orientuojamės pasaulyje. Galiausiai, tai apsprendžia kiek grožio ir kiek purvo matome, kam pritariame, o kam ne.
Nekintanti ir augimo mąstysenos
Carol Dweck išskiria dvi galimas mąstysenas – nekintančią ir augimo.
Žmonės, kuriems būdinga nekintanti mąstysena tiki savo įgimtomis savybėmis, tokiomis kaip intelektas ar talentas, kurios jų požiūriu yra fiksuotos. Jie praleidžia daug laiko demonstruodami intelektą ar talentą vietoj to, kad juos tobulintų. Jie tiki, kad vien tik talentas, be pastangų, kuria sėkmę. Nekintanti mąstysena nuolat verčia įrodinėti savo vertę. Ar man pasiseks, ar aš suklysiu? Ar aš atrodysiu protingas, ar kvailas? Ar mane priims, ar atstums? Ar aš jausiuosi nugalėtoju, ar pralaimėtoju?
Žmonėms, kuriems būdinga augimo mąstysena, tiki, kad dauguma jų bazinių savybių gali būti vystomos per atsidavimą ir sunkų darbą. Nepaisant to, kad visi skiriamės turimais talentais, interesais, temperamentu, kiekvienas gali keistis ir augti pastangų bei patirties dėka. Šis požiūris kuria palankią atmosferą mokymuisi ir atsparumą nesėkmėms, o tai yra būtina aukštiems pasiekimams. Beveik visi daug pasiekę žmonės turėjo šias savybes. Šio tipo mąstysenos moto galėtų būti – tapimas yra geresnis už būvimą.
Mąstysenos tipas nėra pastovus. Skirtingais žmogaus gyvenimo etapais ar situacijose gali vyrauti skirtinga mąstysena. Visgi viena jų yra dominuojanti.
Kodėl verta keisti mąstyseną?
Augimo mąstysena leidžia mėgautis ir mylėti savo veiklą net ir užklupus sunkumams. Darydami tai, ką mėgstame, patiriame taip vadinamą srauto būseną – panyrame į veiklą, kai visa kita tampa nesvarbu. Tokia būsena padeda pasiekti geriausių rezultatų bei patirti dažnesnių laimės akimirkų. Kaip teigia psichologas Mihalas Čiksentmihalis, „Laimė nėra tai, kas nutinka, ji nėra nei sėkmė, nei atsitiktinumas. Ji nėra kažkas, ką galima nusipirkti ar gauti. Ji nepriklauso nuo išorinių įvykių, bet greičiau nuo to, kaip mes juos interpretuojame. Laimę randame tik pilnai išgyvendami kiekvieną savo gyvenimo detalę, gerą ar blogą, o ne jos tiesiogiai ieškodami.“
Vaikui srauto būsena gali būti paskutinės kaladėles uždėjimas ant aukščiausio kada nors pastatyto bokšto. Plaukikui – bandymas pagerinti savo paties rekordą. Smuikininkui – sudėtingos ištraukos išmokimas. Kiekvienam žmogui yra tūkstančiai galimybių ir iššūkių pranokti save.
Asmuo, kuriam būdinga nekintanti mąstysena, siekia rezultato. Augimo mąstysenos žmogus, atvirkščiai, mėgaujasi procesu ir vertina savo veiklą nepaisant galimo rezultato. Jis deda visas pastangas ir yra atsparus nesėkmėms bei klaidoms, kurias laiko vertingomis pamokomis.
Įdomu, kad žmonės, pasižymintys augimo mąstysena, paprastai nesiekia šlovės viršūnės. Jie ten atsiranda neplanuotai, dėl savo entuziazmo ir nuoširdžios meilės savo veiklai.
Pažabokite vidinį kritiką
Kad ilgiau išliktume augimo zonoje, turime atpažinti dirgiklius, kurie iššaukia nekintančią mąstyseną. Kiekvienas savyje turime vidinį kritiką, kuris kursto nepasitikėjimą savimi: „tu ir vėl susimovei“, „tu niekaip nepajėgsi to padaryti“, „tu prastesnis už juos“. Pastebėkite, kokie įvykiai ar situacijos iššaukia tokias mintis. Kas su mumis vyksta, kai girdime negatyvų monologą? Kaip tai veikia mus supančius žmones?
Kai jaučiame, kad paliekame savo komforto zoną, būkime taip pat pasiruošę vidiniam kritikui. Susitikime su juo ir užmegzkime draugišką pokalbį „aš žinau, kad gali nepavykti, bet turiu pabandyti, ar galėsi pakentėti?“ Kai patirsime nesėkmę, nenustebkime vėl jį sutikę. Neužspauskime ir neblokuokime vidinio kritiko. Leiskime išsilieti, ir kai monologas baigsis, atsakykime jam kaip planuojame įveikti šias kliūtis. „Taip, tai įmanoma, net jei aš dar nesu toks pažengęs šioje srityje. Bet aš manau, kad turiu idėją, ką daryti toliau. Tiesiog pabandykime.“
Nors vidinis kritikas yra mūsų dalis, tačiau ji visgi nepagrindinė. Nuolatinės kryptingos treniruotės padės ją suvaldyti.
Ką mums sako skirtinga mąstysena?
Psichologai išskiria du mąstysenos tipus – augimo ir nekintančią. Štai kokias skirtingas mintis mums sukuria abu mąstymo būdai:
| Augimo mąstysena | Nekintanti mąstysena |
| Aš galiu išmokti visko, ko tik noriu | Aš arba geras tame, ką darau, arba ne |
| Kai aš nusivylęs, aš vis vien tęsiu | Kai aš nusivylęs, aš pasiduodu |
| Aš noriu iššūkių | Man nepatinka iššūkiai |
| Kai aš suklystu, aš mokausi | Kai aš suklystu, aš esu niekam tikęs |
| Padrąsink mane ir aš stengsiuosi labiau | Pasakyk man, kad aš protingas |
| Jei tau sekasi, aš esu įkvėptas | Jei tau sekasi, aš jaučiu grėsmę |
| Mano pastangos ir požiūris nulemia viską | Mano gabumai nulemia viską |
Augimo mąstysenos ingredientai
Laipsnišką augimo mąstysenos kūrimo procesą galima būtų apibendrinti taip: nuolatinis mokymasis, noras gauti grįžtamąjį ryšį, atkaklumas, sudėtingų užduočių pasirinkimas ir aukštų standartų išsikėlimas.
Nusprendę keisti savo mąstyseną iš nekintančios į augimo turime nusiteikti nuolatiniam darbui su savimi. Kiekvieną dieną pradėkime nuo tobulėjimo tikslų bei klausimų sau.
- Kokias tobulėjimo galimybes aš turiu šiandien?
- Kaip aš to sieksiu?
- Koks mano detalus planas siekiant to?
Žinodami, kokios užduotys mūsų laukia, vizualizuokime ir modeliuokime sėkmingus jų baigties scenarijus. Nepalankiai skambančią konstruktyvią kritiką priimkime ne kaip mūsų teisimą ar nuosprendį, o kaip galimybė kažką naujo išmokti ar sužinoti apie save. Galbūt tai kažkas, ko anksčiau nepastebėjome, o dabar tai puiki proga pakeisti. Priimkime tai kaip augimo dovaną. Taip pat neskubėkime nepelnytai kritikuoti ar teisti kitų. Žinodami apie vidinio kritiko egzistavimą atpažinkite jį bendradarbių ar šeimos narių elgsenoje bei reakcijose. Pabandykime suprasti jų pasaulio taisykles bei vertybes. Padėkime jiems mokytis sėkmingų augimo mąstysenos strategijų padrąsindami veikti.
Įsiminkime, o dar geriau, užsirašykime savo kasdienes sėkmės istorijas bei savo veiksmus ir elgsenas, kurios atvedė iki jų.
- Kaip tuo metu jautėmės?
- Ką sau kalbėjome?
- Ką mums sakė mūsų vidinis kritikas ir kaip nepasidavėme jo provokacijoms.
Šios situacijos bus mūsų kelrodė žvaigždė, kuri padės atsitiesti, kai susidursime su nesėkmėmis bei naujais iššūkiais.
Nesėkmės yra neišvengiamos nes jos yra mūsų augimo pamokos. Vietoj to, kad graužti ir plakti save, užduokime sau teisingus klausimus.
- Ko iš šios situacijos aš galiu išmokti?
- Kas šioje situacijoje yra tobulintina?
- Ką aš darysiu kitą karta, kai atsidursiu tokioje pat situacijoje?
Priimkime tai kaip mokymosi procesą, o ne dvikovą tarp gero ir blogo savęs. Nes būtent mintis, kad niekad nebūsime išbaigti ir nuolat tobulintini, nuramina ir suteikia vilties bei jėgų veikti.
Tik mes galime nuspręsti, kada laikas keistis ir tik mes esame šio sprendimo šeimininkai. Jei tai dar ne šiandien, tai bent jau turėkime augimo mąstyseną omenyje ir, kai gyvenime atsitrenksime į kokią kitą kliūtį, augimo mąstysena padės mums atsitiesti ir išdrįsti elgtis kitaip. Ji visuomet bus mūsų kelrodis į ateitį ir augimą.